„Džordžijos technologijos instituto“ tyrėjų komanda pateikė neinvazinį jutiklį luste, kuriame įrašoma širdies plakimo, kvėpavimo dažnio ir plaučių garsų informacija. Jis netgi stebi jo fizinę veiklą, pavyzdžiui, vaikščiojimą. Signalai įrašomi sinchroniškai, todėl sveikatos priežiūros darbuotojai gali išsamiai apžvelgti paciento širdį ir plaučius.
Ladybug dydžio mikroschema veikia kaip aukštųjų technologijų elektroninis stetoskopas kartu su akselerometru ir vadinamas akselerometro kontaktiniu mikrofonu. Jis aptinka vibracijas, kurios patenka iš kūno, o filtruoja blaškančius garsus iš kūno šerdies, pavyzdžiui, ore sklindančius garsus. Taip gaunami garsai analizuojami, kad gautų išsamią informaciją apie pacientą.
Prietaisas yra jautrus garsams, sklindantiems iš kūno, ir jis pasiima naudingą vibraciją net per drabužius. Lustą sudaro du ploni silicio sluoksniai, įterpiantys 270 nm tarpą, kurių kiekvienas turi mažą įtampą, kuri suteikia jai jutimo galimybes. Kūno judesių ir garsų vibracijos per mikroschemą siunčia slėgio bangas, dėl kurių įtampa subtiliai keičiasi ir sukuriami skaitomi elektroniniai išėjimai.
Jutiklis yra lustas, pritaikytas vibracijoms, o šalia jo yra elektroninė mikroschema, vadinama signalo kondicionavimo grandine, kuri jutiklio lusto signalus paverčia raštuotais rodmenimis. Kol mikroschema buvo bandoma su žmonėmis, ji labai aiškiai įrašė įvairius signalus iš mechaninių plaučių ir širdies veikimo. Komanda planuoja pritvirtinti tris ar daugiau jutiklių prie krūtinės juostos, kad galėtų trianguliuoti signalus, tiksliai nustatydami, iš kur jie yra kūno viduje.
Lustas yra sandariai uždarytas vakuumo ertmėje, kad oro srovės netrukdytų įeinančiai vibracijai. Tai sumažina triukšmą iki ypač žemo lygio ir suteikia jutikliui neįtikėtinai didelį pralaidumą. Mokslininkai masinei gamybai naudojo Ayazi laboratorijoje sukurtą gamybos procesą, vadinamą „Harps +“ platforma (didelio formato santykio poli ir monokristalinis silicis). Po to rankos dydžio lakštai buvo supjaustyti iki reikiamo dydžio.